Seleziona dizionario:

Dizionario Italiano Friulano

riconciliare v.tr.

  1. 1a
    v.tr. [CO] (tornâ a meti dacuardi chei che a jerin in contrast) riconciliâ, tornâ a svicinâ, tornâ a meti dongje, altr.trad. pacificâ, rapatumâ
    • è riuscito a riconciliare i due contendenti, al à rivât a riconciliâ o ancje a tornâ a meti dongje i doi contendents
    1b
    v.tr. [CO] (convinci a acetâ une situazion o un fat che no si pues evitâ) fâ frontâ, svicinâ, fâ acetâ, meti in cunvigne, meti in pâs
    • non riesco a riconciliarlo con la realtà, no rivi a metilu in pâs cu la realtât
    2a
    v.tr. [CO] (tornâ a meti in gracie di Diu) riconciliâ
    • riconciliare l'uomo a Dio, riconciliâ l'om a Diu
    2b
    v.tr. [TS] religj. (tornâi a une glesie o a un cimitieri la lôr funzion di lûc di cult o di sepulture) riconciliâ
    3
    v.tr. [CO] (fâ cuistâ di gnûf, proviodi) procurâ, puartâ dongje, tornâ a puartâ, altr.trad. fâ cuistâ di gnûf, favorî, proviodi
    • il suo lavoro gli riconciliò la stima di tutti, il so lavôr i puartà dongje la stime di ducj
    4
    v.tr. [CO] (favorî) puartâ, judâ, justâ, secondâ, altr.trad. favorî
    • la camomilla mi riconcilia il sonno, la camamile mi seconde il sium