Dizionari Talian Furlan

sbriciolare v.tr.

  1. 1
    v.tr. [CO] (ridusi in fruçons, disfâ) sfruçonâ, fruçonâ, altr.trad. fruçâ, masanâ, minuçâ, sfarinâ
    • sbriciolare i biscotti, sfruçonâ i biscots
    2
    v.tr. [CO] (distruzi dal dut) fruçonâ, sfruçonâ, altr.trad. butâ jù, disfâ, distruzi, fiscâ, fruçâ, sdrumâ
    • la bomba ha sbriciolato il muro, la bombe e à fruçonât il mûr
    3
    v.tr. [CO] fam. (sporcjâ cui fruçons) infruçonâ
    • sbriciolare tutto il tavolo, infruçonâ dute la taule
    4
    v.tr. [BU] (spindi dut un patrimoni) mangjâ sù, straçâ, altr.trad. mangjâsi sù