Dizionari Talian Furlan

orefice s.f., s.m.

  1. 1
    s.f., s.m. [AD] (cui che al lavore l'aur, i metai e lis pieris di valôr) oresin, altr.trad. leadôr di zoiis
    (cui che al fâs cumierç di robis preziosis) oresin, altr.trad. zoielîr
    • la bottega dell'orefice, la buteghe dal oresin