Dizionari Talian Furlan

gufo s.m.

  1. 1a
    s.m. [AD] (uciel predadôr noturni cun voi grancj e bec curt e lincinât) çus
    1b
    s.m. [TS] ornit.com. (rapaç noturni dal gjenar Asio, lat.sient. Asio otus, cun çufs luncs su lis orelis e il bec a rimpin) çus
    2
    s.m. [TS] ornit.com. (non comun di une vore di speciis de famee dai Strigjidis) çus
    3
    s.m. [CO] fig. (persone che e fâs fature a stâ cun chei altris) ors, altr.trad. durion, misantrop
    • è un po' gufo ma ha un cuore così, al è un pôc ors ma al à un cûr par ca